prisėsti

prisėsti
prisė́sti Rtr 1. intr., tr. Q90, N, M, L, Š, NdŽ, Ml atsisėsti šalia sėdinčio: Prisėdmi R71. Tas šast ir prisė́do šalip Tl. Ana jau labai roda, kad prie jos prisė́dai Sdk. Aš prie jo vieno čia prisė́dęs būsiu ir mokysiu Slv. Pasodinę svečią už stalo, vyrai iš šalių prisėdo J.Paukš. Prisė́do bernelis prie mano šalelės, uždėjo rankelę an mano petelių DrskD116. Ir prisėdo bernužėlis po kairei puselei LTR(Pnd). Ko prisėdai prie šalelės, tu nemylimasis? LTR(Vrnv). Užgerk mane, mylėk mane, mergytė jaunoji, prisė́sk mane JD1057. Prisėdo sens našlelis prie mano šalužės! KlvD186. | refl. Rtr: Aš čia prisisėsiu, sesule, šalia Voverės V.Krėv. Vaikai pasiliko dar vežime, sėdėjo padoriai. Mudu prisisėdova prie jų Mš. Prisisėdęs ragina ir ragina gerti Grž. Prisisė́do pri munęs – sakyk teisybę Krš. Jonienė valgo, Jonas prisisėdęs ragina Žem. Vėl princas tik su ja viena kalbėjo, prie jos prisisė́dęs lyg pririštas Jrk79. 2. intr. NdŽ būti sėdinčių užimtam: Krėslai visi prisėdę, dar ir pasieniais eilės stačiųjų Žem. Tai kad prisėdo pilnas stalas svetelių LMD(Klt). Prisėdo sėdo pilni suoleliai (d.) Ck. Ko palinko suoleliai, kai prisėdo sesiulių? VD161. Ir prisė́do jaunųjų pilnas tėvo suolelis JV257. ║ tr. daugeliui užimti sėdimą vietą: Prisė́do pilna ažustalė Mlk. Moterų pilna apystalė prisė́sta Šmn. 3. intr. DŽ, NdŽ pasidaryti užimtam susėdusių važiuoti: Prisė̃s pilnas [autobusas] jau iš Labanoro, čia i nestos Klt. Prisėdo pilni ratai ir išdainavo Jnš. Laike pietų kad atvažiavo karieta, prisėdus kokių nepažįstamų ponų SI392. ║ tr. daugeliui susėdus, užimti, pripildyti (susisiekimo priemonę): Prisė́sti vežimą K. Kad mašina būtų prisėstà žmonių, tai ne teip mėtos LKKV160. 4. intr. DŽ, NdŽ, Dv, Dbč truputį, neilgam, laikinai atsisėsti: Lėkiau ir lėkiau perdien be kvapo, nė prisė́dus nebuvau Ds. Prisė́sk, sesel, minutėlę, pasikalbėsim Skrb. Padirbėjau, reikia prisė́st Imb. Nematysi, pri karvės ar jaučio prisėdai milžti – teip ankstie kėlėm Šts. Visi valgo, i tas prisė́do su kailiniais Rsn. Sugrįžo, prisėdo ant lovos krašto J.Balt. Prisė́dusi ratelį par visą dieną pargirgždino J. Negaliu nė iš tolo prisėsti (skauda užpakalį) rš. | refl.: Prisisė́do prie stalo KI53. 5. intr. Rdn ilgam atsisėsti: Prisė́sti prie darbo NdŽ. Su plūksnom tai labai reikia prisė́st Skp. 6. tr. NdŽ sėdant prispausti: Pasitrauk, tu man skverną prisė́dai, aš negaliu atsistot Skrb. Prisė́do kojas ir plakė Plng. | Visą mėnesį neprisėdo subinės (negalėjo atsisėsti) – teip buvo sukapotas Šts. ^ Durniaus prisė́stas, skverną nupjovęs ir eik (bėk) tolyn Kp. Susiedai, kiaušius prisė́dai! – Savo, ne tavo! Vkš. 7. intr. apsigyventi: Kiek čia vokiečių prisė́do! Ėr. 8. intr. nusistoti: Kubile ant dugno visokių žemių prisė́do Jnš. 9. intr. prisipildyti, pritekėti: Įšalusi žemė tebėra – neprisė́sta [v]andens nė šulinys Šts. 10. intr. prisigerti: Plienas prisėsta riebumų ir pasiduoda virinamas Šts. ║ tr. pripildyti, prisotinti: Miglos prisėstas vėjas trauka šarmą į medžius Ggr. 11. intr. pasidaryti apimtam, paveiktam: Prisė́stas svetimos dvasios NdŽ. 12. intr. Kbr apsiraminti, aprimti: Vaikai, prisė́skite, ba gauste nuo tėvo! Bsg. | Prisė́sk (būk čia, pasilik)! Kur eisi – da užmuš … Rs. Matai, tai prisė́dai, kai pagąsdino Mrj. Jis buvo pirmas, bet dabar jau prisė́do (nebedirba taip smarkiai) Snt. 13. tr. pristoti, užvaldyti (apie piktąją dvasią): A pikta dvasia prisė́do, kad taip nerimsti? Jnšk. A velnias tavi i prisė́dęs yra! Krš. Ar tave brantas yr prisėdęs, ko tu čia baldais?! Plng. Ar tave nemačia prisė́do?! Skr. 14. intr. prikibti, užsipulti: Jis prie manęs prisė́do kaip kipšas Snt.
◊ ùžpakalį (dùgną, skỹlę, sùbinę, úodegą) prisė́sti apsiraminti, aprimti, liautis: Prisėsk užpakalį, kad pelė neįlįstų Gž. Prisėsk dugną, o pelė įlįs LTR(Kv). Prisė́sk skỹlę – žiurkė įlįs Užv. Kur eisi – prisė́sk sùbinę! Rs. Ar tu neprisė́si uodegõs, bjaurybe tu! Skr. Aš tau sakau, tu prisėsk savo uodegą ir nekaišiok man tarp durų! V.Myk-Put. Palakstė palaksčius ir prisė́do úodegą: mato, kad niekas neišeis Vl.
\ sėsti; antsėsti; apsėsti; atsėsti; įsėsti; išsėsti; nusėsti; pasėsti; papasėsti; parsėsti; persėsti; prasėsti; prisėsti; paprisėsti; susėsti; pasusėsti; papasusėsti; užsėsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • prisėsti — vksm. Prisėsk prie manę̃s! …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prisésti — sédem dov., stil. prisèl priséla; nam. prisést in prisèst (ẹ ẹ̑) sesti h komu, ki že sedi: rekel mu je, naj prisede; če je na vlaku videl znanca, je rad prisedel / na postaji je prisedlo nekaj novih potnikov / k najini mizi je prisedel še… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • nusėsti — nusėsti; Q12, R204, Sut, L 1. tr., intr. DŽ, NdŽ daugeliui užimti sėdimą vietą: Vaikai suolus nusėdo, nėr kur nė senesniam atsisėsti Ėr. Par kermošių visas Lėvenio pakriaušis būdavo moterių nusėstas Skrb. Nusėdo suoleliais broleliai (d.) Prl. ^… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prisėdimas — prisėdìmas sm. (2) 1. → prisėsti 1. | refl.: Pasiutęs prisisėdimas, neatsitrauka DūnŽ. 2. DŽ1 → prisėsti 4: Vienu prisėdimù čia visko nepadarysi – čia reikia atsidėjimo Mrj. Kiek te taisymo – tik prisėdìmas Sdk. Tu mezgi, Maryt, tuo pačiu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užsėsti — 1. intr., tr. SD405, Q49,50, R39, Sut, N, J, I, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Vkš užlipus atsisėsti (ant arklio, dviračio ir pan.): Ans užsėdo an to arklio i palengva jojo LKT134(Klp). Gali, užsėdęs arklį, mus pasivyt Lkč. Žirgas tai raitam užsėst Nmč. Kas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsėsti — (ž.) 1. Bru, Rtr, Žr, Klk žr. užsėsti 1: Ančsėdo an arklio i nujojo Užv. Būras ak neištarė, kaip jį meška ančsėdo, smertdarė Žlv. Kad antsėdau, juo greitesnis pri mergelių joti D7. | refl. tr., intr. I: Aš an to arklio liuobu antsisėdęs josiu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsėsti — Š, Rtr; SD203, Q83,261, Sut, N, M, L 1. tr., intr. K, LL116, DŽ, NdŽ susėsti aplink: Visi stalai buvo vyrų ir moterių apsėsti Skrb. Kai apsėda visa šeimyna apie stalą, net gražu žiūrėt Pnd. Jį apsėdo iš abiejų kraštų An. Apsėdot, ažusėdot –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsėsti — intr. Rtr 1. užimti sėdimą padėtį: Atejo ties maria Galilėjos ir užejo and kalno ir atsėdo ten Ch1Mt15,29. | refl. H, B, Sut, RtŽ, LL312, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Atsisėdo Petras ant suolo Žem. Ãnas neatsisė̃s, nesustos – eik ir eik Dl. Bėgs, bėgs, tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšlieti — atšliẽti K, DŽ1, Skr, atšlieti, ja (àtšleja Š, na Klt), jo (atšlėjo Š, atàšlinė Klt, Lkm) Š, NdŽ, KŽ, Pg, Trgn, Vdžg 1. tr. Krz261, S.Dauk, N, NdŽ, KŽ atremti, priglausti, atlošti į ką, prie ko: Poviliokas nutempė Alyzą už tvartų, atšliejo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsėsti — Rtr; Sut, M 1. intr. sėdėjus atsistoti ir išeiti: Jau visiškai baigiau preit, ir išsėdo klebonas [iš klausyklos] Sdk. 2. intr. jojus nulipti (nuo arklio): Kap atjojau an dvarelio, neišsėdau iš žirgelio LTR(Gdl). 3. intr. Š, DŽ išlipti iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”